Kraštovaizdžio sąvoka yra daugiareikšmė. Ji apima visą šalies erdvę – miestus ir kaimus, miškus, vandenis, laukus, išskirtines ir utilitarias, apleistas teritorijas. Kraštovaizdis sąlygoja visuomenės gyvenimą ir veiklą, yra tautinio identiteto pamatas, reikšminga gyvenimo kokybės dalis. Lietuvoje vyrauja kaimiškojo tipo kraštovaizdis (užima apie 75 % šalies teritorijos). Didesni gamtinio kraštovaizdžio arealai išlikę šalies rytinėje ir pietrytinėje dalyje, vakarinėje Žemaičių aukštumos dalyje, stambiųjų deltų zonose ir neviršija 15% Lietuvos teritorijos. Apie 10 % užima sparčiai besiplečiantis miestiškas, urbanizuotas kraštovaizdis.

 

Šioje rubrikoje rasite informaciją apie Lietuvos kraštovaizdžio studiją, CORINE Landcover ir kraštovaizdžio monitoringo duomenis, kraštovaizdžio struktūros pokyčius, nuorodą į žemės gelmių registrą.